Vilniaus paplūdimio sporto šakų šventė - pramoginis sporto renginys (sportinės varžybos) Vilniaus miesto gyventojams ir svečiams, suburiantis paplūdimio sporto šakų mėgėjus ir visus norinčius išbandyti paplūdimio tinklinį, paplūdimio futbolą, krepšinį 3×3, gatvės gimnastiką,  ekstremalų sportą ir kitas atrakcijas. Visi norintys dalyvauti šventėje, turės galimybę užregistruoti savo suburtas komandas ir varžytis dėl geriausiųjų titulo. Renginio dieną skambės gerą muziką, nuotaiką palaikys DJ Mamania ir DJ Swiks , o vakare laukia -  Freaks on Floor pasirodymas.

TRUMPAI APIE ŠVENTĘ:

KADA? Jau visai greitai (gegužės 20 d.)  įvyks Vilniaus paplūdimio sporto šakų šventė.

KUR? Vilniuje, prie Baltojo tilto, paplūdimio tinklinio aikštelių komplekse, Riedlenčių ir riedučių parke.

Kokios sporto šakos bus?

I. Paplūdimio tinklinis. Tinklinio turnyre sportininkai varžysis keturi prieš keturis ir komandoje privalo būti bent viena mergina. Turnyras vyks dviem etapais: grupėse ir atkrintamosiose varžybose į kurias pateks visos komandos. Prašome registruotis el. paštu: tinklinis@sveikasmiestas.lt Komandos registracijos mokestis - 60 Lt

II. Paplūdimio futbolas. Prašome registruotis el. paštu: futbolas@sveikasmiestas.lt Komandos registracijos mokestis - 60 Lt

III. Krepšinis  3X3. Krepšinio 3×3 varžybos bus vykdomos tarp 4  grupių:

1. 2001 ir jaunesniųjų;

2. 2000 m.;

3. 1998-99 m.;

4. 1997 ir vyresniųjų

Vyks žmonių su negalia parodomoji krepšinio 3×3 varžybų programa.

Prašome registruotis el. paštu: info@ekipa.lt Komandos registracijos mokestis - 60 Lt

IV. Gatvės gimnastika. Pirmą kartą Vilniuje bus surengtos gatvės gimnastikos varžybos, specialiai šventei bus įrengta natūralaus mineralinio vandens „NEPTŪNAS" gatvės gimnastikos zona. Šventės svečiai turės galimybę išvysti ir Street Workout‘o Pasaulio Čempionato 3-ios vietos nugalėtojo  Deivido Smailio ir "Project Mayhem" komandos  parodomąją programą. Išankstinė registracija į  gatvės gimnastikos "freestyle" varžybas, spausti čia

V. Ekstremalaus sporto šakos: riedlentininkų, BMX dviratininkų varžybos. Ekstremalaus sporto šakų varžybų dalyvių registracija vyks renginio dieną nuo 10 val. iki 10.45 val..

Ekstremalaus sporto šakų ir gatvės gimnastikos registracijos mokesčio nėra

PROGRAMA

RENGINIO PRADŽIA:   10 val.

Nuo  10 val. iki 10.45 val. - dalyvių registracija;

STARTAS: 11 val.

Nuo 11 val. iki 19 val. -  pradedama žaisti;

19.30 val. - apdovanojimai; 20 val. - koncertas.

NUMATOMA RENGINIO PABAIGA: 22 val.

Lietuvos žmonių su negalia sąjunga Vilniuje organizuoja Teatrų festivalį „Begasas". Tai neįgaliųjų bei profesionalių teatro trupių sukurtų spektaklių socialinėmis bei negalės temomis renginys, kurio tikslai - skatinti neįgalius žmones atskleisti savo sugebėjimus, mąstymo būdą, kūrybines galias bei sudaryti tinkamas sąlygas neįgalių žmonių meninei saviraiškai.

Renginys vyks: 2012 m. gegužės 31 d. - birželio 1 d. Menų spaustuvėje (Šiltadaržio g. 6, Vilnius).

Festivalio globėjas: Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.

Dėl smulkesnės informacijos prašome kreiptis: tel. nr.: +37052691308, +37065291518 (Snieguolė Dikčiūtė) arba el. paštu.: vilune@negalia.lt

Festivalio „Begasas" programa

 Konkursinė programa ,,Akimirkų lietus"

2012 m. gegužės 31 d. renginio pradžia 11 val. Juodojoje salėje

Festivalio vedėjai - Ginta Žemaitaitytė ir Saulius Čėpla

Režisierė ir dailininkė Saulė Degutytė

1. Spektaklis „Barbora ir Augustas". Vilniaus m. Biudžetinės įstaigos dienos centro „Šviesa" teatro terapinė trupė TTT, vadovė Silvijana Bilskytė.

2. „Miško sava - valdyba". Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija ,,Plungės Viltis" teatro grupė „Kaukė", vadovė Romualda Šimkuvienė.

3. Spektaklis „Marcelijos gyvenimas ir meilė" (pagal J. Metlovaitės - Beresnevičienės apysaką „Mėlynos brokato užuolaidos"), Kauno krašto neįgaliųjų teatras „Laumės pėda", vadovė Jolanta Beresnevičienė.

4. Spektaklis „Šiaudiniai ponaičiai"  (pagal A. Gricių). Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centro dramos kolektyvas „Meleta", vadovė Janina Monienė.

5. Vieno veiksmo komedija - „Sunki našta" (pagal V. Ruminavičiūtę). VŠĮ Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centro dramos studija „Arka", vadovė Rima Žostautienė.

6. Muzikinis koliažas „Tu nebijok". Klaipėdos regos ugdymo centro grupė „Palėpė", vadovė Danutė-Marcelė Balčiūnienė.

7. Vaidinimas „Mano lizdas". Molėtų krašto žmonių su negalia sąjungos ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Molėtų filialo trupė „Molėtuvka", vadovas Pranas Pliuška.

8. Komedija „Gyvenimo - Mokykla". Kupiškio krašto žmonių su negalia sąjungos teatro trupė „Pasitikėjimas", vadovė Janina Lukauskienė.

9. Spektaklis „Laimingasis princas", pagal O.Vaildo pasaką; kūrinio autorius ir režisierius Gintaras Kutkauskas. Pasvalio raj. Lavėnų socialinės globos namų teatro grupė, vadovas Gintaras Kutkauskas.

10 . Spektaklis „Apkabink kylantį". VŠĮ Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro Liaudies teatras ,,Mimika", vadovė Janina Mažeikienė, režisierius Titas Varnas.

11. Teatrinis klipas „Gimimas", kūrinio autorius ir režisierius Virgis Bortkevičius. Kauno neįgalaus jaunimo užimtumo centro grupė ,,Plastinės dramos teatriukas", vadovas Virgis Bortkevičius.

Birželio 1 d. - Tarptautinė vaikų gynimo diena. Parodomoji programa

2012 m. birželio 1 d. 10 val. 30 min. (Juodojoje salėje). „Stalo teatro" audiovizualinis spektaklis - regėjimas ,,Avinėlio kelionė". Dalyvauja specialusis lopšelis - darželis „Žolynėlis". Trukmė 50 min.,  Spektaklis - žiūrovams nuo 1 metų.

Šį muzikos, vaizdų ir vaidybos sinteze grįstą reginį, puikiai įvertintą publikos ir kritikos, jo kūrėjai vadina „spektakliu-regėjimu". „Avinėlio kelionė" yra apie tai, kad kiekvieno iš mūsų širdyje gyvena mažytis avinėlis. Spektaklio metu žiūrovai bus kviečiami jį atrasti ir drauge keliauti per pasaulio sukūrimo istoriją. Naudodamos išskirtines audiovizualines priemones - grafoprojektoriaus techniką, veiksmo tapybą bei gyvą kompozitorės ir atlikėjos Snieguolės Dikčiūtės muzikavimą. Aktorės Saulė Degutytė ir Edita Zizaitė čia pat, prieš žiūrovų akis, sukuria ne tik vandenį, žemę ir dangų, žuvis, žvėris ir paukščius, bet ir žmones - linksmus ir piktus, liūdinčius ir besidžiaugiančius.    

2012 m. birželio 1 d. 13 val. (Kišeninėje salėje). „Naujojo teatro" spektaklis ,,Stiklinis žvėrynas'. Režisierius: Artūras Šablauskas, scenografė: Birutė Kapustinskaitė,  choreografas: Sergej Jerpyliov, aktoriai: Inga Filipovič, Jonas Ilevičius, Jurijus Majauskas, Loreta Paulauskienė, Ramunė Šidlauskaitė, Mantas Zemleckas, Svetlana Laima Zemleckienė. Trukmė: 140 min. Spektaklis - žiūrovams nuo 14 metų.

„Stiklinis žvėrynas" - tai spektaklis pagal XX a. dramaturgijos klasiko amerikiečio Tennessee Williams to paties pavadinimo dramą. Tennessee Williams „Stiklinis žvėrynas" - drama ne tik apie svajonių ir realybės konfliktą, bet ir apie žmogaus kompleksus, kurie trukdo bendrauti, gyventi visavertį gyvenimą. Tokie žmonės, o ypač neįgalieji, sėdi užsidarę mažuose kambarėliuose ir nesistengia patikėti savo jėgomis bei galimybėmis. Spektaklyje pasakojama vienos šeimos istorija. Jos veikėjai nesugeba realiai mąstyti ir gyventi. Motina paskendusi praeities prisiminimuose, sūnus trokšta romantiškų nuotykių, o dukra užsisklendusi savo stiklinių žvėrelių pasaulyje. Veikėjų sukurtos iliuzijos jiems yra svarbesnės nei tikrovė, kurioje jie jaučiasi bejėgiai ir nesaugūs. Spektaklio herojai - keisti žmonės, kurių sielos yra trapios kaip stiklas...

 2012 m. birželio 1 d. 15 val. (Juodojoje salėje). Misterija ,,Prabudimai". Tekstų autorius - Gasparas Aleksa. Muzikinio veiksmo autorė - Snieguolė Dikčiūtė. Atlikėjai: rašytojai - Violeta Šoblinkaitė ir Gasparas Aleksa; aktoriai - Rasa Kulytė, Saulius Čėpla, Ginta Žemaitaitytė, Artūras Buinevičius, Andrius Matusevič; muzikantai  -  Tomas Dobrovolskis,  Valdas Narkevičius,  Plazi Haloui; operatorius -  Vytautas Katkus; LŽNS muzikos grupė ,,Impulsas", Pal. J.Matulaičio socialinio centro trupė, savanoriai iš Prancūzijos ir Turkijos. Trukmė: 60 min.

Žodžio ir muzikos spektaklyje „Prabudimai" kartu dirba profesionalūs muzikantai, aktoriai, rašytojai ir neįgalieji. Tekstus improvizuoja Rasa Kulytė, Saulius Čėpla, Violeta Šoblinskaitė ir poezijos knygos „Prabudimai" autorius Gasparas Aleksa. Visų keturių balsai skirtingi: G. Aleksa niuansuoja eilėraštį taip, tarytum jis būtų rašomas šią akimirką, S. Čėplos intonacijose - homeriškas imperatyvas, V. Šoblinskaitė prisodrina žodį iš pažiūros lengva, tačiau ir labai karčia ironija, o R. Kulytė kiekvieną tekstą nuspalvina vis kitokia spalva - nuo šamaniško šėlsmo iki sakralumo.

Antradienį Vilniuje įvyko Nacionalinis atsakingo verslo apdovanojimas. Šios ceremonijos metu pagerbiamos tos įmonės, kurios labiausiai prisideda prie socialinės gerovės kūrimo, neigiamo poveikio aplinkai mažinimo Lietuvoje.

Šiame renginyje taip pat apdovanotos ir SociumasLT vykusių „Metų partnerystės“ rinkimų laimėtojai.

DELFI skaitytojai verčiausia socialinės atsakomybės partneryste išrinko Lietuvos žmonių su negalia sąjungos ir „Omnitel“ projektą „Negalia – ne kliūtis būti su mumis“.

Metus trukusio projekto metu „Omnitel“ darbuotojai buvo apmokyti tinkamai aptarnauti ir padėti žmonėms, turintiems negalią, taip pat buvo įvertinti klientų aptarnavimo centrai ir paruoštas neįgaliesiems draugiškų salonų rekonstrukcijos planas. „Omnitel“ kartu su Lietuvos žmonių su negalia sąjunga įgyvendinta iniciatyva užtikrina, jog žmonėms su negalia „Omnitel“ bus suteikiamas jų poreikius atitinkantis aptarnavimas.

Tai puikus pavyzdys, kaip į reikalo esmę žiūrima ne formaliai, dėl paukščiuko, o pasitelkiant žinias tų, kurie geriausiai gali patarti šiuo klausimu“, - sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Šios partnerystės – tai didžiausio iki šiol Lietuvoje vykdyto projekto, skirto skatinti įmonių socialinę atsakomybę, „Vartai: įmonių socialinės ir aplinkosauginės inovacijos“ dalis. Pagrindinis šio projekto tikslas – plėsti socialinį sąmoningumą versle, sukurti palankią aplinką ĮSA plėtrai Lietuvoje, skatinti įmones diegti socialinės atsakomybės principus savo veikloje, siekiant konkurencingumo, saugios ir ekologiškai švarios aplinkos, stiprios socialinės sanglaudos, skaidrios ir etiškos verslo praktikos.

Daugiau apie apdovanojimą skaitykite: http://sociumas.delfi.lt/partneryste/iteikti-apdovanojimai-metu-partnerystes-rinkimu-nugaletojams.d?id=58674969

Siekiant užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje bei sudaryti prielaidas ir sąlygas socialinei integracijai, neįgalieji aprūpinami techninės pagalbos priemonėmis. Jos skirtos tam, kad padėtų išvengti, kompensuoti, sumažinti arba pašalinti sutrikusių funkcijų įtaką sveikatos būklei, asmens savarankiškumui, darbinei veiklai. Sparčiai besivystančioje visuomenėje neįgaliajam yra sunku sekti naujoves šioje srityje, sužinoti siūlomų priemonių naudą bei galimybes.

Įgyvendindama 2012 m. Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektą, Lietuvos neįgaliųjų draugija kiekvieną mėnesį Vilniuje organizuoja techninės pagalbos priemonių naudojimo bei įsigijimo seminarus neįgaliesiems ir jų šeimos nariams, kurių metu sudaroma galimybė susipažinti su naujomis techninės pagalbos priemonėmis, jų kompensavimo ir įsigijimo tvarka.

Seminarai vyksta fizinės medicinos ir reabilitacijos centre „Gemma“, įsikūrusiame Bistryčios g. 13, Vilniuje, juos veda centro direktorė, gydytoja reabilitologė Gintarė Vaitkienė. Renginiuose taip pat dalyvauja Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, įvairūs techninės pagalbos priemonių gamintojai ir tiekėjai.

Gegužės mėnesį planuojama surengti seminarą neįgaliesiems, judantiems vežimėlio pagalba. Jeigu Jus ar Jūsų artimuosius bei pažįstamus domina dalyvavimas tokio pobūdžio renginyje, kviečiame kreiptis į Lietuvos neįgaliųjų draugiją telefonu 8 5 275 7719 arba 8 618 06403. Daugiau informacijos galite rasti mūsų internetinėje svetainėje www.draugija.lt.

Praktinis meno terapijos seminaras ,,Meno terapijos metodų taikymo galimybės socialiniame kontekste“ II dalis

Muzikinė komunikacija: Kūrybinės saviraiškos ir kontakto studija“ improvizacijos priemonių taikymas neįgaliems asmenims muzikos terapijos užsiėmimuose bei bendro užimtumo veikloje. Moderatorė: kompozitorė, muzikos terapijos taikymo specialistė Snieguolė Dikčiūtė (žr. www.muzikosterapija.lt/snieguole-dikciute)

Grafoprojektorių technika: ,, Objektų, spalvų ir veiksmo sąveikos galimybės“, teatro ir dailės užsiėmimai neįgaliems vaikams ir jaunimui. Lektorė - aktorė, režisierė ir dailininkė Saulė Degutytė - Šiekštelienė (žr. www.staloteatras.lt )

Programa skirta pristatyti muzikos terapijos metodų taikymo galimybes neįgaliųjų ugdymui ir socializacijai.

1.         Analizuojama: sveikatinimo  ir muzikos terapijos ypatumai, improvizcijos priemonių ir komponavimo technikų pradmenys.

2.         Praktiškai supažindinama su muzikos terapijos metodų, improvizacijos priemonių taikymo galimybėmis žmonėms su negalia.

3.         Nagrinėjami muzikos terapijos taikymo paslaugos socialiniame kontekste, psichodramos bei dailės terapijos elementų integravimo pavyzdžiai.

4.         Praktiškai pristatoma naujų technologijų (grafoprojektorių) taikymas vaikams ir jaunimui su negalia teatro ir dailės  užsiėmimuose.

Programos dalyviai mokės ir gebės:

1.     Muzikos komunikacijos priemones bei kūrybines technikas taikyti ugdymo ir socialinio darbo kontekste;

2.     Integruoti įvairias muzikos, teatro bei dailės terapijos taikymo technikas bei technologijas neįgaliųjų pažinimui, integravimui ir jų socializavimosi proceso aktyvinimui.

Nuotraukas iš jau įvykusio seminaro galima pažiūrėti galerijoje http://www.negalia.lt/lt/4-88-.htm

Mokymo programos trukmė: 6 val.

Mokymo programos dalyviai: Specialistai, dirbantys su neįgaliaisiais asmenimis : menininkai, socialiniai darbuotojai, užimtumo bei ugdymo specialistai

Vieta ir laikas:

Lietuvos žmonių su negalia sąjunga

Vilniaus neįgaliųjų dienos centras

Gėlių g. 7. LT- 01137, Vilnius

2012.05.18

Pradžia: 11val.

Kontaktai registravimui ir  informacija:

Registracija sniegamuza@gmail.com iki gegužės 7 dienos

Tel.mob.: +370 652 91518

Seminaro kaina - 120lt.   (LŽNS asocijuotiems nariams taikomos nuolaidos)

Dalyviai bus maitinami (pietų ir kavos pertraukos)

Bus išduodami kvalifikaciniai pažymėjimai

Pastaba: dalyvių skaičius ribotas

Socialinė santalka "Atspirtis" vykdo projektą "Santalka: ekonominis aktyvumas atskirtiems". Šio projekto tikslas yra - įvairių socialinės atskirties tikslinių grupių ekonominis aktyvizavimas naudojant kompleksiškas priemones: ugdant socialinius ir darbinius įgūdžius, vykdant tikslinius profesinius mokymus darbo vietoje pagal pardavimų vadybininko profesijas ir aktyviai tarpininkaujant įdarbinimui. Neįgalieji galėtų išmokti e-pardavimų vadybininkų profesijos, būtų suteiktas nemokamas maitinimas ir apmokėti autobuso bilietai. Po mokymų bus išduodami neformalaus mokslo baigimo pažymos ir padedama susirasti darbą.

Projekto trukmė - 6 mėnesiai, po kurių Jūs:

·     Įgysite e-pardavimų vadybininko specialybę

·     Gausite neformalaus mokslo baigimo sertifikatus;

·     Organizacijai tarpininkaujant susirasite darbą;

·     Pradėsite naują, savarankišką gyvenimą.

Projekto metu susitvarkysite dokumentus, socialines pašalpas ir kitus Jums iškilusius klausimus, įgysite daug naujų žinių.

Dėl dalyvavimo ar platesnės informacijos:

Skambinti Redai Sutkuvienei, tel.nr. 8 687 53720, Vitalijui Maslovui, tel. nr. 8 603 21963                    

Arba ateiti į Vilniaus g. 22, salotų barą “Mano Guru”

Telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“ ir Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) vykdo bendrą projektą, kurio tikslas – pritaikyti „Omnitel“ vidinę aplinką, pagerinti paslaugų prieinamumą žmonėms su negalia bei skatinti jų įdarbinimą. Ši „Omnitel“ ir LŽNS iniciatyva laimėjo Jungtinių Tautų vystymo programos konkursą ir yra finansuojama iš Europos Sąjungos socialinio fondo.

 Vienerių metų trukmės projektu numatoma pagerinti „Omnitel“ teikiamų paslaugų prieinamumą žmonėms su fizine negalia, tobulinti bendrovės aptarnaujančio personalo įgūdžius aptarnaujant žmones su negalia ir užtikrinti palankias įdarbinimo sąlygas.

Projekto metu numatyti keturi mokymai skirti  „Omnitel“ klientų aptarnavimo specialistams bei vadovams kaip tinkamai bendrauti ir suteikti paslaugas žmonėms su negalia. Šiandien jau apmokyti 20 „Omnitel“ darbuotojai, dar planuojami du mokymai.

 Per du mėnesius neįgaliųjų komanda aplankė 10 „Omnitel“ salonus visoje Lietuvoje ir įvertino salono pritaikymą asmens turintiems specialiuosius poreikius, ypatinga dėmesį skiriant žmonių su judėjimo ir fizine negalią poreikiams.  Vėliau LŽNS ekspertai pateiks rekomendacijas, kaip patobulinti „Omnitel“ klientų aptarnavimo salonus ir geriau pritaikyti juos specialių poreikių turintiems žmonėms.

 Taip pat, atsižvelgiant į LŽNS ekspertų pateiktas rekomendacijas, projekto metu bus atnaujintas ir patobulintas „Omnitel“ klientų aptarnavimo standartas, parengta bendrovės klientų su negalia aptarnavimo atmintinė. Projekte numatyta ir žmonių su negalia įdarbinimo „Omnitel“ galimybės.

Internetinėje svetainėje www.delfi.lt paskelbtas balsavimas palaikantis šį projektą. Maloniai prašome prabalsuoti už mūsų iniciatyvą paspaudę šią nuorodą http://sociumas.delfi.lt/partneryste/negalia-ne-kliutis-buti-su-mumis.d?id=57870510 

5-ųjų TAFISA Sporto visiems žaidynių organizatoriai kviečia neįgaliuosius dalyvauti pasaulinėje sporto šventėje ir išbandyti savo jėgas įvairiose rungtyse – krepšinio vežimėliuose, paplūdimo tinklinio, smiginio, bočios, šoudauno (stalo teniso akliesiems) varžybose. Žaidynės vyks šių metų liepos 5-11 dienomis Šiauliuose.

Žaidynių direktorius Kęstutis Petraitis sako, kad tai pirmosios TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynės, į kurių programą įtrauktos ir neįgaliesiems skirtos sporto šakos.  „Mūsų tikslas – kuo daugiau žmonių paskatinti gyventi aktyviau, užsiimti  sportu, patirti varžybų azartą, dalyvavimo džiaugsmą.“ – sako K. Petraitis. „Šiauliuose ne vienerius metus organizuojame tarptautines žaidynes „Saulės miestas“,  kuriose visada kviečiame dalyvauti ir neįgaliuosius. Todėl iškovoję teisę surengti pasaulines TAFISA sporto visiems žaidynės, iškart pasiūlėme į jų programą įtraukti ir populiariausias neįgaliųjų sporto šakas. Šią iniciatyvą Tarptautinė sporto visiems asociacija (TAFISA ) ypač puikiai įvertino ir priėmė.“

Organizatoriai primena, kad registracija į žaidynes vyksta iki šių metų gegužės 1-os dienos. Dalyvių anketos, informacija apie varžybų, apgyvendinimo sąlygas yra skelbiamos žaidynių interneto svetainėje www.siauliai2012.lt. Neįgaliesiems taikoma 50 procentų lengvata registracijos mokesčiui ir apgyvendinimo išlaidoms. 

5-ųjų TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynių „Šiauliai 2012“ programą sudaro tradicinių sporto šakų varžybos, parodomosios sporto šakos, neįgaliųjų varžybos, čempionatai, nacionalinių sporto šakų demonstravimas, muzikos, kultūros renginiai, mokslinės konferencijos ir seminarai. 

Organizatoriai jau sulaukė patvirtinimų iš daugiau nei 40-ies šalių delegacijų, atvyksiančių į šias žaidynes.

TAFISA žaidynių globėjomis sutiko tapti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Europos komisarė, atsakinga už švietimą, kultūrą, jaunimo politiką, kalbas ir sportą Androulla Vassiliou, ES Regionų komiteto pirmininkė Mercedes Bresso.  Organizatoriai taip pat sulaukė svarbių pasaulinių organizacijų, kaip UNESCO, Tarptautinis olimpinis komitetas, Pasaulio sveikatos organizacija pripažinimo ir palaikymo.

Kviečiame į neeilinį būgnų ir perkusijos festivalį „UKMERGĖ 2012" kovo 8-11 dienomis.

Programoje:

Kovo 8 d.

16:00 Ukmergės kultūros centras, Kauno g. 8

Bendras źmonių su negalia ir perkusininko Piotr Sutt (Lenkija) koncertas. Dalyvauja LŽNS muzikos grupė "Impulsas". 

Dėmesio ! Neįgaliesiems pateikus paźymėjimą ir lydinčiam asmeniui įėjimas laisvas. 

Iki pasimatymo koncerte.

Daugiau informacijos: www.marimba.lt 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) informuoja, kad ateityje turėtų padaugėti subtitruotų televizijos laidų, skirtų klausos negalią turintiems žmonėms. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM 2011 m. pabaigoje įsigijo specialią įrangą televizijos laidoms titruoti. Todėl jau šią savaitę, Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje (LRT) galutinai įdiegus šią įrangą, negalią turintiems žiūrovams bus sudaryta galimybė transliuoti titruojamas laidas.

„Popietė su Čekuoliu“, „Gustavo enciklopedija“, „Pulsas“, „Bėdų turgus“ ir „Tūkstantmečio vaikai“ – būtent tokių laidų pageidavo klausos negalią turintys žmonės. Laidos buvo atrinktos, bendradarbiaujant su Neįgaliųjų reikalų departamentu bei atsižvelgiant į negalią turinčių žmonių nuomonę.

LRT laidoms titruoti įsigyta įrangos už beveik 0,3 mln. litų

Titravimo įrangos įsigyti skirta beveik 0,3 mln. litų (įranga panaudos sutartimi perduota LRT). Planuojama, kad bus titruojamos ne tik laidos, bet ir filmai, transliuojami per abu Lietuvos nacionalinės televizijos kanalus (LRT ir LTV2).

Šiuo metu ieškoma galimybių, kaip padidinti titravimo paslaugų finansavimą, nes LRT nepavyko papildomai gauti lėšų iš valstybės biudžeto (atsižvelgiant į ekonominį nuosmukį, 2012 m. valstybės biudžetas nacionalinio transliuotojo programos finansuoti buvo sumažintas).

Planuojama papildomai įsteigti 14 gestų kalbos vertėjų etatų

Planuojama, kad LRT nuo kovo 1 d. sudarys sutartį su Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centru, kuris užtikrins, kad šio centro gestų kalbos vertėjai verstų į gestų kalbą pavakario žinias, o televizija gestų kalbos vertimui skirtas lėšas (apie 30 tūkst. litų) perkels titravimo paslaugoms. Taip pat ieškoma ir kitokių sprendimų, bet sunkmečiu, kai 2012 m. valstybės biudžetas ir visų programų finansavimas buvo smarkiai mažinamas, sprendimus rasti nėra paprasta.

Ministerija atkreipia dėmesį, kad praėjusiais metais 5 gestų kalbos vertėjų centrai 2763 kurtiesiems suteikė 34 979 vertimo paslaugas. Paslaugas teikė 82 gestų kalbos vertėjai. SADM gestų kalbos vertėjų centrams skyrė apie 2,9 mln. litų sumą.

2012 metais SADM 5 gestų kalbos vertėjų centrams skyrė apie 3,3 mln. litų, didindama finansavimą papildomai 14-ai gestų kalbos vertėjų etatams įsteigti, kad kurtiesiems būtų teikiama daugiau gestų kalbos vertėjų paslaugų. Planuojama, kad 2012 metais paslaugas gestų kalbos vertėjų centruose teiks 96 gestų kalbos vertėjai, pagerės šių paslaugų prieinamumas šalyje gyvenantiems klausos negalią turintiems žmonėms.

Nuo 2012 m. pradedami įgyvendinti 4 gestų kalbos vertėjų centrų (Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių) pritaikymo investiciniai projektai, finansuojami iš ES struktūrinių fondų. Šiems projektams įgyvendinti planuojama skirti 5,88 mln. litų. Šiuo metu Lietuvoje gestų kalbos vertimo paslaugos teikiamos klausos negalią turinčiam žmogui individualiai, o, įgyvendinus investicinius projektus, Lietuvoje bus pradėtos teikti visiškai naujos paslaugos – video vertimas gestų kalba. Švedijoje ir Suomijoje video vertimo paslaugos sudaro apie 80 proc. gestų kalbos vertėjų paslaugų ir tik 20 proc. paslaugų yra teikiama individualiai. Panaudojant ES struktūrinių fondų paramą 2013 m. pabaigoje bus pradėtos teikti video vertimo paslaugos ir didės gestų kalbos vertėjų paslaugų prieinamumas.

Informaciją parengė SADM Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5) 266 4258.

Pagal Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos įstatymą LŽNS yra paramos gavėja. Maloniai kviečiame 2 procentus Jūsų jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio skirti Lietuvos žmonių su negalia sąjungai.

Pervesdami 2 proc., Jūs neprarasdami nė cento, galite paremti mūsų organizacijos organizuojamas savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo stovyklas. Prašymą (Forma FR0512) gyventojas turi pateikti nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 3 d. apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Tai padaryti visai paprasta ir gali atlikti keliais būdais:

Pirmas būdas:

Internetinės bankininkystės vartotojai (įėję į internetinį banką ir pasirinkę elektroninį deklaravimą) šią formą galima užpildyti ir ją deklaruoti elektroniniu būdu.

- Parsisiųskite ir suinstaliuokite nemokamą specialią deklaravimo formos pildymo programą ABBYY eFormFiller http://deklaravimas1.vmi.lt/eFormFiller25v6_2008_03_06.zip

-  Parsisiųskite deklaravimo formą FR0512 http://deklaravimas.vmi.lt/lt/Atsisiusti_forma_pildymui.aspx

- Parsisiųskite deklaravimo formos pildymo instrukciją
http://deklaravimas.vmi.lt/lt/Atsisiusti_forma_pildymui.aspx

- Su programa ABBYY eFormFiller atidarykite deklaravimo formą ir joje užpildykite reikiamus laukelius (kaip nurodyta deklaravimo formos pildymo instrukcijoje). LŽNS organizacijos duomenys, reikalingi pildant formą: Paramos gavėjo identifikacinis numeris (kodas): 191909625, Paramos gavėjo pavadinimas: Asociacija Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, Buveinės adresas: Gėlių g. 7, LT- 01137 Vilnius

- Užpildytą formą nusiųskite į VMI naudodamiesi elektroninio deklaravimo sistema http://deklaravimas.vmi.lt/

Antras būdas:

Jeigu anksčiau jau esate raštu arba elektroniniu būdu teikę FR0512 formą, tai vėl šią formą užpildyti ir pateikti galite Elektroninio deklaravimo sistema (EDS) atlikę vos kelis veiksmus:

- Prisijungę prie EDS, Meniu punkte Deklaravimas pasirinkite „Pradėti naują”;

- Pasirinkite deklaracijos pildymą interaktyviai (on-line) ir spustelkite nuorodą „Nauja deklaracija kitos pagrindu";

- Pasirinkite anksčiau teiktą FR0512 formos prašymą;

- Pakoreguokite prašymo duomenis ir jį pateikite.

 Trečias būdas:

Tiesiogiai įteikti Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojui arba atsiųsti paštu. Prašymą užpildytą kompiuteriniu būdu ar ranka  galima įteikti tiesiogiai VMI darbuotojui arba įdėti į voką, užklijuoti, pasirašyti ant voko užklijos linijos taip, kad voko nebūtų įmanoma atplėšti nepažeidus parašo vientisumo ir išsiųsti paštu gyvenamosios vietos apskrities mokesčių inspekcijai, žr. adresus. 

Atkreipiame dėmesį:

3 laukelyje - pildydami gyvenamąją vietą pirmiausia nurodykite miestą, po to gatvę, namo, buto numerį.

13,14,15 laukeliai nepildomi. 

Daugiau informacijos apie 2 proc. sumos pervedimą rasite VMI internetiniame puslapyje www.vmi.lt.   Formos FR0512 užpildymo ir pateikimo taisyklės.

Jei iškilo klausimų, kreipkitės telefonu 8 689 91797 (Ramunė) arba elektroniniu paštu ramune@negalia.lt

Nuoširdžiai dėkojame visiems, 2011 m. skyrusiems 2 procentus pajamų mokesčio! Jūsų paramos tikimės ir 2012 m.

Nuo šių metų lapkričio 1 d. VšĮ „Versli Lietuva" pradėjo vykdyti žmonių su negalia konsultavimo verslo klausimais funkciją, kurią įstaigai delegavo Ūkio ministerija. Šis sprendimas priimtas, siekiant sukurti vieningą verslo informavimo langelį, kuris yra neatsiejama verslumo skatinimo politikos dalis.

VšĮ „Versli Lietuva" turi visus reikalingus išteklius, kad žmogui su negalia būtų suteiktos kokybiškos paslaugos tiek biure, tiek telefonu ar internetu. Aklumą turintiems piliečiams dokumentai gali būti paruošti Brailio raštu, o bendraujant su kurčnebyliais pasiteisina komunikacija internetu ir raštu. Visi turintys negalią kviečiami naudotis VšĮ „Versli Lietuva" paslaugomis darbo dienomis telefonu arba internetu, taip pat kiekvieną penktadienį biure.

VšĮ „Versli Lietuva" kontaktai.

Lietuvos žmonių su negalia sąjunga ir Lietuvos profesinės reabilitacijos ir profesinio mokymo konfederacija gruodžio 13 dieną 14 val. 30 min. Vilniaus „Skalvijos" kino teatre, A. Goštauto g. 2/15, pristato Vilniaus architektūros klaidas, kurias būtina taisyti, kad miestas iš kliūčių ruožo taptų patogus ir saugus kiekvienam.

Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, aplankusi Vilniuje 54 viešosios paskirties objektus, nustatė, kad 54% iš jų yra neprieinami arba sunkiai pasiekiami ne tik neįgaliesiems, bet ir senyvo amžiaus gyventojams ar kitiems lankytojams, turintiems fizinių suvaržymų, patyrusiems traumas, nešantiems, nešulius, sergantiems ar keliaujantiems su mažais vaikais.

„Antrus metus iš eilės vykusiame neįgaliesiems geriausiai pritaikyto Europos Sąjungos miesto apdovanojimų konkurse nugalėtoju pripažintas Austrijos miestas Zalcburgas. Šiemet norą dalyvauti konkurse pareiškė 114 miestų iš 23 Europos valstybių. Paraiškas dalyvauti konkurse galėjo pateikti visi miestai,  turintys daugiau nei 50 tūkstančių gyventojų, deja, bet tarp jų nebuvo nei vieno Lietuvos miesto. Pagal skandinavų metodiką mes atlikome tyrimą, kuris parodė, kad kelionė į parduotuvę, paštą, darbovietę ar gydymo įstaigą daugeliui vilniečių  yra neįveikiama arba reikalauja paraolimpiečio drąsos ir užsispyrimo. Ar tokia yra modernaus europietiško miesto vizija? " - klausia Rasa Kavaliauskaitė, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė.

Lietuvos profesinės reabilitacijos ir profesinio mokymo konfederacija, siekdama paskatinti realius pokyčius Vilniaus miesto savivaldybės centrinio pastato prieigas pritaikė silpnaregių poreikiams, išklijuodama tam tikruose lygiuose pastato įėjimus ryškiaspalvėmis kontrastinėmis juostomis. Panašūs darbai artimiausiomis dienomis bus atlikti ir Klaipėdos savivaldybėje, kurioje silpnaregių poreikiams bus pritaikytos labiausiai lankytinos vietos: Socialinių paslaugų departamentas ir centrinis pastatas. Iniciatyvos rėmėjas UAB „Phillip Morris Baltic".

„Galima daug ir prasmingai diskutuoti apie socialinės atskirties mažinimą, įvairių socialinių paslaugų diegimą, tačiau, kol aplinkoje egzistuos sunkiai įveikiamos fizinės kliūtys, neįgalieji ar senyvo amžiaus žmonės liks izuoliuoti. Fizines kliūtis panaikinti yra žymiai paprasčiau nei pakeisti mąstymą ar požiūrį. Tereikia fizines kliūtis pripažinti kaip architektūros klaidas, kurias būtina išspręsti, priimti sprendimus ir skirti investicijas, tuo tarpu mąstymui pakeisti reikalingas laikas ir naujų vertybių formavimas," - sako Lietuvos priofesinės reabilitacijos ir profesinio mokymo konfederacijos prezidentė Lucija Jurgalaitienė. 

Tarptautinės neįgaliųjų dienos proga vyko apskrito stalo diskusija „Kokių politinių sprendimų reikia Lietuvos neįgaliesiems?"

Tokia diskusija, kuomet iškart keleto ministerijų vadovai viešai atsakinėjo į aktualius nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų keliamus klausimus, surengta pirmą kartą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva. Diskusijoje, kuri vyko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, dalyvavo ir Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovai. Jos metu į neįgaliųjų organizacijų ir portalo skaitytojų klausimus atsakinėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė.

Klausimų buvo iš įvairių sričių - sveikatos apsaugos, reabilitacijos, įrangos kompensavimo, aplinkos pritaikymo, susisiekimo, įsitraukimo į socialinį gyvenimą, kurčiųjų galimybės studijuoti ir kt.

Visų dalyvių pasisakymai buvo verčiami į gestų kalbą bei taipogi transliuojami tiesiogiai internetu.

Diskusijos vaizdo įrašą bus galima pasižiūrėti SADM interneto puslapyje.

Parengta pagal SADM pranešimą. 

Lietuvos darbo birža ir „Langas į ateitį“ kviečia nemokamai mokytis internete „Kaip pradėti savo verslą“. Internete pateiktas verslumo kursas yra patogus būdas mokytis tuo metu ir tokiu tempu, kaip patogu Jums. Mokymo medžiagoje galima sužinoti apie smulkiojo verslo rūšis, mokesčių mokėjimo subtilumus,  finansinės paramos rūšis bei galimą pagalbą iš įvairių finansinių institucijų, išmokti parengti verslo planą, pasirinktą verslą užregistruoti. Nemažai dėmesio skirta ir internetinės bankininkystės bei elektroninėms valdžios paslaugoms, kuriomis naudodamiesi verslininkai siekia optimizuoti savo verslą.

Besimokantieji turi galimybę pasitikslinti iškylančius ar rūpimus klausimus, bendraudami su verslo konsultantais telefonu.

Darbo biržose šis nuotolinis verslo pagrindų mokymo kursas, skatinantis užimtumą, turėtų sulaukti susidomėjimo tarp darbo ieškančių žmonių, norinčių imtis savarankiškos veiklos.

Be šio verslumo kurso, „Langas į ateitį“ dar turi parengęs keletą kitų nemokamai siūlomų kursų, tai yra išmokti rengti Jūsų pristatymų skaidres, ar naudotis skaičiuokle buhalterijai. Šie gebėjimai sustiprins Jūsų pasirengimą būti verslininku.

Projektą „IKT ir verslumo įgūdžių stiprinimas“ vykdo asociacija „Langas į ateitį“, padedant  partneriams  – Lietuvos darbo biržai ir LR Ūkio ministerijai. Projektas finansuojamas bendrovės „Microsoft“  „Neribotų galimybių“ programos ir „Langas į ateitį“ lėšomis.

 Šis kursas atviras visiems norintiems ir prieinamas „Langas į ateitį“ svetainėje www.langasiateiti.lt.

Tiesiai į mokymosi kursą galite patekti čia: www.langasiateiti.lt/verslas/

Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyrius, tel. 236 0799.

Valstybė, prisidengdama įtempta finansine situacija, nusigręžia nuo vienos labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių – žmonių su negalia. Praėjusią savaitę LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė, kad kitąmet neįgalieji ir toliau gaus sumažintas socialines išmokas. Asociacija "Lietuvos neįgaliųjų forumas" (LNF), vienijanti 14 didžiausių respublikinių neįgaliųjų organizacijų, perspėja, kad toks sprendimas ne tik dar labiau padidins neįgaliųjų skurdą, bet ir pristabdys jų integraciją į visuomenę.
"Daugelis socialines išmokas gaunančių neįgaliųjų turi itin sunkią negalią, todėl negali mokytis ar dirbti, jiems reikalinga nuolatinė priežiūra ar slauga, – sako Rasa Kavaliauskaitė, LNF prezidentė. – Dar prieš sumažinant išmokas daug šeimų, kuriose yra neįgaliųjų, gyveno žemiau skurdo ribos."
Anot LNF prezidentės, dabartinė neįgaliųjų situacija yra itin sudėtinga, ypač, kai valstybė nesugeba užtikrinti jiems reikalingų socialinių paslaugų.
"Valstybė skiria vis mažiau lėšų neįgaliųjų slaugai bei priežiūrai, tvirtindama, kad paslaugų sistema jau pakankamai išvystyta, – pastebi Zigmantas Jančauskis, Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas. – Tačiau lėšų socialinėms paslaugoms tik mažėja, o ES struktūrinė parama naudojama kitiems tikslams. Visi suprantame, kad dalį lėšų atėmus ir papildomų paslaugų nepridėjus, geresnio produkto nesukursi."
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos "Viltis" vadovė Dana Migaliova įsitikinusi, kad būtina plėsti socialinių paslaugų tinklą, gerinti jų kokybę. Deja, kol kas atsakingos institucijos realių veiksmų nesiima, todėl neaišku, ar ši problema bus išspręsta ir kitąmet.
"Baiminamės, kad kitąmet atsidursime tokioje pat situacijoje kaip ir šiemet – nebus nei paslaugų, nei pinigų, – sako D. Migaliova. – Kai prieš dvejus metus kėlėme šį klausimą, gavome pažadą, kad paslaugų pakaks, tačiau taip nėra. Kai valstybė neįgaliesiems užtikrins kokybiškas socialines paslaugas, sumažės ir išmokų poreikis."
2009 m. gruodį Seimas priėmė LR Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, kuriame numatė vieniems metams sumažinti socialines išmokas įvairioms visuomenės grupėms, įskaitant neįgaliuosius. Pernai šį sumažinimą pratęsė galioti antriems, o praėjusią savaitę – ir tretiems metams.
Neįgalieji dvejus metus kantriai laukė, kol socialinės išmokos bus grąžintos į 2009-ųjų lygį, tačiau dabar vis labiau nerimauja, kad šis sumažinimas gali tapti nuolatiniu, nes tokios pozicijos laikosi LR Vyriausybė bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
LNF pažymi, kad bandymai sutaupyti valstybės lėšų neįgaliųjų sąskaita prieštarauja svarbiems tarptautiniams dokumentams – JT Neįgaliųjų teisių konvencijai, ES ekonomikos augimo strategijai "Europa 2020" ir Europos strategijai dėl negalios.

Lietuvos žmonių su negalia sąjunga kartu su Parolimpiniu komitetu jau kelerius metus vykdo projektą „JAUNIMAS JAUNIMUI“. Šios projektinės veiklos tikslas - supažindinti Lietuvos mokyklų bendruomenes su neįgaliaisiais, mažinant socialinę neįgaliųjų atskirtį. Projekto dalyviai – jaunimas - moksleiviai, akademinis jaunimas iš kolegijų ir aukštųjų mokyklų, neįgalieji sportininkai ir menininkai.

Spalio 12 d. Jonavos rajono Žeimių pagrindinėje mokykloje vyko pirmasis moksleivių ir neįgaliųjų susitikimas. Renginį organizavo Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovas Tomas Kavaliukas ir Parolimpinio komiteto pirmininkas Gintaras Zavadskis. Susitikime dalyvavo Kauno aklųjų ir silpnaregių sporto klubo „Sveikata“ pirmininkas Vytautas Girnius, Kauno aklųjų ir silpnaregių vaikų klubo „Mes“ pirmininkas Julius Paplauskas, 60 mokyklos moksleivių ir 6 mokytojai.

Žeimių pagrindinės mokyklos penktų – aštuntų klasių mokiniams buvo pasakojama apie negalios rūšis ir gyvenimą su „kitokiu“ kūnu, neįgaliųjų galimybes. Savo gyvenimo istorijas pasakojo 2 Jonavos rajone gyvenantys neįgalieji Saulius Koira ir Andrej Daškevič.

Vaikai susidomėję klausėsi apie įvairius LŽNS vykdomus  projektus: žygius baidarėmis, stovyklas judėjimo negalią turintiems asmenims, specialiai neįgaliesiems pritaikytais triračiais vežimėliais (varytuvais) rengiamus maratonus po Lietuvą. Buvo rodomas LŽNS sukurtas filmas „Draugystė“ apie draugystę tarp sveikųjų vaikų ir negalią turinčiųjų.

Renginyje dalyvavęs  parolimpinio komiteto pirmininkas pristatė 20 metų gyvuojančio komiteto veiklą. papasakojo, kad sporto veiklose dalyvauja apie 2000 sportininkų, daugiausia aklųjų ir turinčių judėjimo negalią, kurie kultivuoja 20 skirtingų sporto šakų. Vaikai buvo nustebę, kad ir aklasis gali būti geras šaškininkas ar šachmatininkas, o žmogus, turintis judėjimo negalią – sėkmingas krepšininkas. Vaikams buvo rodomas aklųjų riedulys (golbolas), aklieji su mokiniais žaidė šaškėmis ir šachmatais.

Daugiau nuotraukų iš renginio žiūrėkite Galerijoje.

Lietuvos žmonių su negalia sąjunga kartu su Vaikų ir jaunimo klubu „Šatrija“ šiuo metu vykdo tarptautinį jaunimo demokratiškumo projektą BANGOL INCLUDING FESTIGRESS (BIF), finansuojamą programos „Veiklus jaunimas“. Šio programos tikslas - skatinti aktyvų jaunų žmonių pilietiškumą (ypač Europos), ugdyti solidarumo jausmą, skatinti toleranciją ir įvairių šalių tarpusavio supratimą, prisidėti prie paramos sistemų, kuriomis remiama jaunų žmonių veikla,  skatinti Europos bendradarbiavimą jaunimo reikalų srityje.

Viena iš projekto veiklų yra diskusijų jaunimui organizavimas, kurių metu bus aptariamos aktualios diskriminacijos bei socialinės atskirties temos. Subūrę įvairių pažiūrų jaunimą, dalinsimės skirtingais požiūriais bei patirtimis, įvairių žaidimų bei praktinių užduočių metu plėsime savo ir aplinkinių akiračius. 

Kviečiame jaunimą nuo 13 iki 30 metų, nepriklausomai nuo lyties, negalios, seksualinės orientacijos ar pažiūrų, dalyvauti diskusijose. Susitikimai vyks Vilniuje.

Visus norinčius dalyvauti ar gauti platesnės informacijos prašome skambinti Simonai tel.: 860792870 arba kreiptis elektroniniu paštu: simona.mataityte@gmail.com

Nuo 2011 m. rugsėjo 1 dienos keičiasi vietinės rinkliavos už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis lengvatos sąlygos neįgaliesiems Vilniaus mieste.

Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos  2011 m. liepos 13 d. Nr. 1-127 sprendimu  – vietinė rinkliava nebus taikoma automobilių, pažymėtų neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, valdytojams. Iki šiol tokią teisę turėjo automobilių vairuotojai, pažymėję savo transporto priemonę skiriamuoju ženklu "Neįgalusis", tačiau šis ženklas laisvai įsigyjamas prekybos vietose ir juo pradėta piktnaudžiauti.

Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarką nustatė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2009-11-06 įsakymas Nr.V-127, papildytas 2011-03-28 įsakymu Nr.V-39), pagal kurią korteles išduoda  Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritoriniai skyriai.

Išsamesnė informacija dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos yra teikiama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje arba telefonu (8 5) 233 3320.

Dėl asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą ,,Neįgalusis", nustatymo tvarkos

Į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją pakartotinai kreipėsi neįgalieji dėl Asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą ,,Neįgalusis", nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-670 ,,Dėl asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą ,,Neįgalusis", nustatymo ir dokumento, patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą ,,Neįgalusis", išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo (toliau vadinama - tvarka). Jų manymu, būtina dar kartą peržiūrėti neįgaliųjų ratą, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą ,,Neįgalusis".

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kreipėsi į Neįgaliųjų reikalų tarybą su prašymu dar kartą savo posėdyje apsvarstyti situaciją dėl asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą ,,Neįgalusis" ir pateikti savo siūlymus.

Neįgaliųjų reikalų taryba, įvertinusi visas aplinkybes ir gautą informaciją, pateikė siūlymus dėl tvarkos pakeitimo. Atsižvelgus į Neįgaliųjų reikalų tarybos pateiktus siūlymus, buvo nuspręsta esamą tvarką papildyti ir nustatyti, kad teisę naudoti skiriamąjį ženklą ,,Neįgalusis" kelionės metu turi:

1. fiziniai asmenys, kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius ir kuriems nustatytas 0-30 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, arba turi neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę;
2. fiziniai asmenys, vežantys asmenis, kuriems yra nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis, ar sunkus neįgalumo lygis.

Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo

Neįgaliųjų reikalų taryba taip pat pasiūlė išplėsti asmenų ratą, kurie turi teisę įsigyti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę. Įvertinus gautus pasiūlymus, nuspręsta pakeisti Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-127 ,,Dėl Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" ir šiuo metu galiojančią tvarką papildyti. Todėl buvo atitinkamai pakeistas tvarkos aprašas ir suteikta teisė įsigyti kortelę:

1. darbingo amžiaus asmenims, kuriems nustatytas darbingumo lygis nuo 0 iki 30 procentų ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;
2. pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;
3. darbingo amžiaus asmenims, kuriems nustatytas nuo 0 iki 25 procentų darbingumo lygis ir kurie patys nevairuoja lengvųjų automobilių, ar pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir kurie patys nevairuoja lengvųjų automobilių;
4. asmenims iki 18 metų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis;
5. pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;
6. darbingo amžiaus ar pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems nustatyti specialieji poreikiai (specialusis nuolatinės slaugos poreikis, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis) ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius."

Korteles išduoda Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai. Smulkesnė informacija dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos yra teikiama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje telefonu (8-5) 233 33 20

Parengta pagal Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimą.

Ar prisimenate angelų eiseną Gedimino prospektu per Vilniaus „Sostinės dienas 2010", o gal buvome susitikę vasarą, Basanavičiaus gatvėje, Palangoje? Kviečiame susipažinti su projekto „Angelų judėjimai. Socialiniai mobilumai" dvasia.

2011 m. sausio 20 dieną į LDK Valdovų rūmus rinkosi Vilniaus regionui nusipelnę žmonės. Rūmuose vyko Didžiojo kunigaikščio Gedimino apdovanojimų ceremonija. Jos metu buvo pagerbti ir apdovanoti labiausiai Vilniaus regionui nusipelnę žmonės. Tarp 24-ių laureatų ir Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė.

Didžiojo kunigaikščio Gedimino nominacijos buvo skirtos „Už pasiekimus žmogiškojo kapitalo ugdymo srityje", „Už pasiekimus visuomeninio kapitalo (pilietiškumo) ugdymo srityje", „Už pasiekimus finansinio ir gamybinio kapitalo stiprinimo srityje" ir „Už pasiekimus socialinės infrastruktūros vystymo srityje".

Pirmosios vietos laimėtojams buvo įteiktos Didžiojo kunigaikščio Gedimino statulėlės, antros ir trečios vietos nominantams - atminimo medaliai. Grupei asmenų buvo skirti Padėkos raštai.
Apdovanojimų metu, LŽNS prezidentei Rasai Kavaliauskaitei įteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino atminimo medalis ir diplomas, III - ojo laipsnio nominacija už socialinės infrastruktūros vystymą.

Anot R. Kavaliauskaitės, tai svarbus įvertinimas neįgaliųjų organizacijos atstovams už pastangas išlaikyti ir plėsti socialinių paslaugų tinklą Vilniaus regione.

Kunigaikščio Gedimino vardo apdovanojimai - asmenų, labiausiai spartinančių Vilniaus apskrities (regiono) socialinę ir ekonominę plėtrą, visuomeninio įvertinimo apdovanojimai.

Mintis pagerbti regiono žmones, pasiekusius geriausių rezultatų įvairiose veiklos srityse, kilo 2003 metais Vilniaus apskrities trišalėje taryboje. Ankstesniais metais apdovanojimus teikdavo Vilniaus apskrities viršininko administracija. Šiais metais šią tradiciją perėmė viena iš apdovanojimo iniciatorių Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacija. Apdovanojimai buvo teikiami jau vienuoliktą kartą.

Kviečiame apsilankyti atnaujintame www.unriis.lt skyrelyje „NEĮGALIŲJŲ ĮDARBINIMAS"!

Kviečiame neįgaliuosius ir darbdavius, galinčius įdarbinti neįgaliuosius, apsilankyti Universalios neįgaliųjų reabilitacijos ir integracijos informacinės sistemos www.unriis.lt (toliau - UNRIIS) atnaujintame skyriuje „Neįgaliųjų įdarbinimas".
Atnaujintame skyriuje neįgalieji, ieškantys darbo, gali rasti darbdavių atstovų skelbiamą informaciją, kitų portalų darbo pasiūlymus bei talpinti savo skelbimus ir gyvenimo aprašymus.
Darbdavius, ypač socialinių įmonių atstovus, kviečiame registruotis www.unriis.lt ir skelbti informaciją apie laisvas darbo vietas neįgaliesiems.

Kviečiame neįgaliuosius ir darbdavių atstovus aktyviai dalyvauti ir skelbti aktualią informaciją įdarbinimo klausimais.
Išsamesnė informacija ir konsultacijos teikiamos el. paštu unriis@unriis.lt. 

UNRIIS informacija

2010 m. gruodžio 3 d. pasaulyje minima Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena. Siekiant pažymėti šią progą ir kartu paskatinti kitokį požiūrį į neįgaliųjų asmenų kultūrinį gyvenimą, domėjimąsi paveldo objektais ir į nepriklausomą judėjimą, pristatomas specialus turistinis leidinys, skirtas judėjimo sutrikimų turintiems asmenims.

Leidinį parengė Viešoji įstaiga Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras bendradarbiaudamas su Lietuvos žmonių su negalia sąjunga. Tai yra pirmasis bandymas Lietuvoje atrinkti tokio pobūdžio specializuotą turistinę informaciją ir pateikti ją spausdinta forma. Leidinyje pristatomas maršrutas po Vilniaus senamiestį, besitęsiantis nuo Aušros Vartų iki Arsenalo gatvės. Visi maršruto taškai parinkti atsižvelgiant į judėjimo sutrikimų turinčių asmenų pastabas ir pasiūlymus. Maršrutas buvo išbandytas 2010 m. balandžio - spalio mėn.

Tikimasi, kad tokio pobūdžio specializuotos informacijos atsiradimas padės ne tik atverti pažinimui Vilniaus miesto lankytinas vietas fizinę negalią turintiems asmenims bet ir paskatins susimąstyti tas įstaigas, kurios iki šiol skyrė per mažai dėmesio fizinę negalią turinčių asmenų poreikiams.
Leidinio rengėjai siekia ateityje papildyti turimą informaciją ir pasiūlyti daugiau Vilniaus lankytinų vietų, kur gali apsilankyti judėjimo sutrikimų turintys asmenys.  

Leidinys išleistas lietuvių ir anglų kalbomis, nemokamai platinamas Vilniaus turizmo informacijos centruose. Leidinį taip pat galima atsisiųsti PDF formatu iš svetainių www.vilnius-tourism.lt bei www.negalia.lt.

Kviečiame apsilankyti Vilniaus turizmo informacijos centre, esančiame adresu Vilniaus g. 22, - centras pritaikytas neįgaliesiems, judantiems vežimėliais.

Daugiau informacijos:

Vyr. projektų vadovė Vilma Daubarienė
Tel. 212 2595, el.p. vilma.daubariene@vilnius.lt
www.vilnius-tourism.lt

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos
Viceprezidentė Ginta Žemaitaitytė
Tel. 269 1308, el.p. ginta@negalia.lt

MARŠRUTAS ŽMONĖMS SU JUDĖJIMO NEGALIA:

2010 m. gegužės 27 d. Seime ratifikuota Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija. Už balsavo 95 parlamentarai, susilaikiusių ir balsavusių prieš nebuvo. Šios konvencijos tikslas - skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. Ja užtikrinamas tokių asmenų nediskriminavimas įvairiose gyvenimo srityse.

Konvencijoje įtvirtinti neįgalių asmenų lygybės prieš įstatymą, laisvės bei saugumo, asmens neliečiamumo reikalavimai, laisvo judėjimo, pilietybės ir savarankiško gyvenimo teisės, teisė į sveikatą, darbą, užimtumą ir išsilavinimą, galimybė dalyvauti politiniame bei kultūriniame gyvenime.

Konvencijoje šalys skatinamos imtis atitinkamų priemonių, kad užtikrintų neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryšių, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumą.

Atlikta analizė parodė, kad daugelis įvairiuose Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos straipsniuose numatytų nuostatų jau yra įtrauktos į Lietuvos teisinę bazę: Konstituciją, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, Lygių galimybių įstatymą, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kitus įstatymus, reglamentuojančius sveikatos apsaugą, švietimą ir mokslą, socialinę apsaugą, užimtumą.

Taigi, Konvencijoje įtvirtinti bendri ją ratifikavusių valstybių įsipareigojimai atitinka bendrą Lietuvos politiką neįgaliųjų lygių galimybių ir socialinės integracijos srityje. Tačiau ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas teisinių nuostatų praktiniam įgyvendinimui.

Ši Konvencija įsigalios, kai ratifikavimo įstatymą pasirašys šalies Prezidentė.

Konvenciją ir lydinčiuosius dokumentus rasite Seimo tinklalapyje.

Informacija parengta pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimą.

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos duomenimis, 2009 metais Lietuvoje buvo išaiškinta daugiau kaip 62,5 tūkst. atvejų, kai vairuotojai nevykdė kelio ženklų reikalavimų. Tarp jų - ir atvejai, kai vairuotojai statė automobilius neįgaliesiems skirtose vietose. Policijos duomenimis, dažniausiai žmonių su negalia automobiliams skirtas vietas neteisėtai užėmė vairuotojai vyrai.

„Dažniausiai neįgaliųjų automobiliams skirtos vietos neteisėtai užimamos didmiesčiuose. Juose yra didžiausi automobilių srautai, todėl ši problema iškyla dažniau. Daugiausiai pažeidimų fiksuojame prie prekybos centrų, bankų, gydymo įstaigų ir valstybinių įstaigų. Už pažeidimus skiriama 50-100 litų bauda, tačiau ji atbaido toli gražu ne visus vairuotojus. Manome, kad daug veiksmingesnės priemonės - vairuotojų supratingumą skatinančios iniciatyvos. Dalis vairuotojų ženklus pažeidinėja ne piktybiškai, bet todėl, kad nesusimąsto apie nepatogumą, kurį jų veiksmai sukelia negalią turintiems žmonėms", - sakė Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius.

Bendrovė „Rimi Lietuva" kartu su Lietuvos žmonių su negalia sąjunga bei portalu www.neįgalieji.lt jau keturis mėnesius vykdo atidaus eismo akciją „Aš niekada neužimu neįgaliųjų vietos". Akcijos metu portale www.neigalieji.lt apsilankė daugiau nei 16,5 tūkstančių aktyvių piliečių. Dalis jų fotografavo ir įkėlė į sistemą neįgaliųjų vietas neteisėtai užėmusių automobilių nuotraukas. Svetainės sistema suteikia galimybę šias nuotraukas perduoti kelių policijai, jei to pageidauja nuotraukas įkėlę asmenys.

Pasak Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentės Rasos Kavaliauskaitės, nuo akcijos pradžios situacija prie prekybos centrų pagerėjo, tačiau kitose vietose problema išlieka opi. „Norime atkreipti vairuotojų dėmesį, ar jų statomi automobiliai nepažeidžia taisyklių. Neįgaliųjų transportui skirtos vietos tikslingai įrengiamos arčiausiai prie įėjimo į įstaigas. Tai palengvina judėjimo ir kitas negalias turinčių žmonių buitį, nes tenka įveikti trumpesnį atstumą. Kai šios vietos užimtos, automobilį tenka statyti toliau, tačiau pagrindinė problema yra kita - įprastinės automobilių vietos nėra tokios erdvios, todėl pastatę jose automobilį neįgalieji neretai net negali iš jo išlipti, be to, dar reikia išsikelti iš automobilio vežimėlius, persėsti į juos", - sakė R. Kavaliauskaitė

„Akciją pradėjome „Rimi Hypermarket" prekybos centrų aikštelėse geltonais stendais paženklindami neįgaliesiems skirtas automobilių stovėjimo vietas. Visų „Rimi" tinklo parduotuvių radijas nuolat primena vairuotojams, kad automobilius statytų teisingose vietose. Nuo akcijos pradžios neteisėtai užimamų automobilių vietų sumažėjo 30 proc.", - pasakojo „Rimi Lietuva" generalinis direktorius Tony Holmberg. 

Apie akciją
Akcija „Aš niekada neužimu neįgaliųjų vietos" buvo pradėta 2009 m. spalio 15 d. Jos metu visose „Rimi Hypermarket" prekybos centrų aikštelėse neįgaliųjų transportui skirtos vietos buvo paženklintos geltonais stendais, raginančiais neužimti šių vietų, o pažeidėjų automobilius fotografuoti ir siųsti į svetainę www.neįgalieji.lt. Akcijos metu visose „Rimi" tinklo parduotuvėse transliuojamas radijo įrašas, kviečiantis neužimti neįgaliųjų vietų. Nuo rudens internetinėje erdvėje taip pat keliavo socialinis video klipas, skatinantis vairuotojų sąmoningumą http://www.youtube.com/watch?v=zks22Cn1hLM. Šiuo metu akcija tęsiama toliau.

Vadovaujantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. V-14 papildytas Neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašas, kuriame papildyta nuostata, kad darbingo amžiaus asmenys, kuriems yra nustatytas nuo 0 iki 25 procentų darbingumo lygis, ar pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenys, kuriems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis gali gauti neįgaliųjų asmenų automobilių statymo korteles.

Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos apraše nustatyta, kad teisę įsigyti kortelę turi:

1) Darbingo amžiaus asmenys, kuriems yra nustatytas darbingumo lygis nuo 0 iki 55 proc., ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;
2) Pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas specialiųjų poreikių lygis, ir kuries patys vairuoja lengvuosius automobilius.
3) Darbingo amžiaus asmenys, kuriems yra nustatytas nuo 0 iki 25 procentų darbingumo lygis, ar pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenys, kuriems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis.

Korteles išduoda Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai ir, kad asmuo norėdamas gauti kortelę, tarnybos teritoriniam skyriui pateikia šiuos dokumentus - prašymą išduoti kortelę, neįgaliojo pažymėjimą, vairuotojo pažymėjimą ir 3x4 cm dydžio nuotrauką (spalvotą arba nespalvotą).

Smulkesnė informacija dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos yra teikiama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje telefonu (8-5) 213 68 82.

Neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo pakeitimą galite rasti nuoroda

Parengta pagal Neįgaliųjų reikalų departamento prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimą.

Nuo šių metų pradžios Lietuvos žmonių su negalia sąjunga gavo kelis skundus iš neįgaliųjų judančių vežimėliais dėl AB „Lietuvos geležinkeliai" aptarnavimo centrų ir pardavimo agentūrų nenoro aptarnauti ribotos judėsenos asmenis.

Spręsdami individualius besikreipiančiųjų atvejus norime priminti, kad 2009 m. gruodžio 3 d., įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelio keleivių teisių ir pareigų, kuris įpareigoja užtikrinti, kad neįgalieji galėtų traukiniais keliauti be jokių apribojimų. Šio reglamento 19 str. AB „Lietuvos geležinkelius" įpareigojo nustatyti nediskriminacines prieigos taisykles, taikomas vežant neįgaliuosius.

Minėtos prieigos taisyklės buvo paruoštos bendradarbiaujant su Lietuvos neįgaliųjų forumu (LNF).

Prieigos taisyklės taikomos besinaudojantiems AB „Lietuvos geležinkeliai" teikiamomis paslaugomis žmonėms su judėjimo bei kitomis negaliomis, t.y. visiems asmenims, kurių judėsena, naudojantis geležinkelio transporto priemonėmis, yra ribota dėl bet kokios fizinės negalios (sensorinės arba motorinės, nuolatinės arba laikinos), intelekto negalios arba sutrikimo ar bet kurios kitos negalios, arba amžiaus.

Lietuvos neįgaliųjų forumas tikisi, kad šios taisyklės padės išvengti nesusipratimų aptarnaujant keleivius su negalia.

INFORMACIJA, PLANUOJANT KELIONĘ:

Informacija apie maršrutus, traukinių pritaikymą specialiems poreikiams, tvarkaraščius, teikiamas paslaugas, nuolaidas bei lengvatas prieinama keliais būdais:

• Informacija telefonu 8 5 269 2121 (Informacijos centro darbo laikas - nuo 7 iki 22 val. darbo dienomis);
• Informacija internete - www.litrail.lt;
• Informacija geležinkelio stotyse (kuriose dirba aptarnaujantis personalas) arba informaciniuose stenduose prie stočių.

PAGALBOS REZERVAVIMAS

Jei Jūsų judėjimas sutrikęs ir Jums geležinkelio stotyje būtina nemokama įlaipinimo ir išlaipinimo iš traukinio paslauga (panaudojant mobilųjį keltuvą), tokią pagalbą turite rezervuoti iš anksto.

Neįgaliam ar ribotos judėsenos asmeniui, nepateikus jokio pranešimo apie būtinos pagalbos rezervaciją iš anksto, AB „Lietuvos geležinkeliai"negalės užtikrinti, kad tokia paslauga bus suteikta.

SVARBU:

Keleiviai, planuojantys keliones geležinkeliais Lietuvos teritorijoje, kuriems būtina įlaipinimo ir išlaipinimo iš traukinio paslauga, apie specialios pagalbos poreikį privalo pranešti ne vėliau kaip 24 val. prieš traukinio išvykimą.

Keleiviai, planuojantys keliones geležinkeliais iš Lietuvos teritorijos tarptautiniais maršrutais, kuriems būtina įlaipinimo ir išlaipinimo iš traukinio paslauga, apie specialios pagalbos poreikį privalo pranešti ne vėliau kaip 48 val. prieš traukinio išvykimą.

AB „Lietuvos geležinkeliai" aptarnaujantis personalas, gavus pranešimą apie būtinos pagalbos poreikį bei rezervaciją, suderins su Jumis visas kelionės detales, paaiškins, kur ir kada atvykti, į ką kreiptis, jei reikės, prieš kelionę palydės iki lifto, saugiai įlaipins ir išlaipins iš traukinio.

Jei AB „Lietuvos geležinkeliai" aptarnaujantis personalas nenurodė, prieš kiek laiko nuo traukinio išvykimo atvykti į geležinkelio stotį, neįgalus ar ribotos judėsenos asmuo turėtų atvykti bent 30 min. anksčiau planuojamos kelionės pradžios (traukinio išvykimo laiko).

Lietuvos žmonių su negalia sąjunga kviečia dažniau naudotis AB „Lietuvos geležinkeliai" paslaugomis, o iškilus situacijai kai Jūsų teisės buvo pažeistos prašome kreiptis šiuo telefonu 85 269 1308 arba lzns@negalia.lt

KELEIVIŲ SU NEGALIA PRIEIGOS TAISYKLĖS, prašome paplatinti kitiems.

Gruodžio 15 d. Lietuvos neįgaliųjų forumo tarybos nariai susitiko su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriumi Zdislavu Skvarcianiu. Tokį susitikimą paskatino pastaruoju metu pasigirstančios kalbos apie būtiną neįgalumo ir darbingumo lygio reformą, nepasitenkinimas dėl specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos. 

NDNT direktorius Z.Skvarcianis priminė, kad darbingumo lygis vertinamas pagal labai konkrečius kriterijus, atsižvelgiama ne tik į medicininius, bet ir socialinius veiksnius: išsilavinimą, amžių ir kiek žmogus gali dirbti per dieną. Tačiau LNF prezidentė Rasa Kavaliauskaitė pastebėjo, kad nustatant darbingumo (neįgalumo) lygį neretai pasitaiko nesąžiningų atvejų, korupcijos, o tai atsisuka prieš pačius neįgaliuosius - ne visi, kam tikrai to reikia, sulaukia išmokų. Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis atkreipė dėmesį, kad dabartinė darbingumo lygio nustatymo tvarka neskatina neįgaliųjų dirbti.  

Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis" vadovė Dana Migaliova pabrėžė, kad dabar specialiesiems poreikiams vertinti naudojamas Bartelio indeksas nėra tinkamas proto ar psichikos sutrikimų turintiesiems. NDNT vadovo ji prašė atkreipti dėmesį į tai, kad būtų pasirinkti kiti vertinimo kriterijai - arba vien tik medicininiai, arba, pvz., mūsų šalyje jau aprobuotas Mini-Mental State testas. 

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė pabrėžė, kad labai trūksta informacijos apie specialiųjų poreikių nustatymo tvarką ir kriterijus. Be to, jos nuomone, nėra logiška, kad net ir esant aiškiai bei nekintančiai diagnozei žmogus priverstas kas dvejus metus lankytis NDNT.  

LNF tarybos nariai pabrėžė, kad neįgalieji turėtų būti informuojami prieš priimant bet kokį su neįgalumo ir darbingumo tvarka susijusį sprendimą, su jais būtina tartis. Tai ypač aktualu belaukiant numatomos reformos. Valakupių reabilitacijos  centro direktorė Edita Šatienė pakvietė visus aktyviai dalyvauti profesinės reabilitacijos programose.

LNF taryboje taip pat lankėsi Vartotojų teisių gynimo centro direktorius Paulius Mereckas. Jau dešimtmetį veikianti nevyriausybinė organizacija užsiima vartotojų teisių gynimu Lietuvoje. P. Merecko nuomone, Vartotojų teisių gynimo centras gelėtų padėti ginti ir neįgaliųjų bei joms atstovaujančių institucijų interesus. Kreipęsi į centrą neįgalieji galėtų gauti informacijos ir konsultacijų įsigijus nekokybišką prekę ar paslaugą, kilus klausimams dėl lengvatų (pvz., už šildymą) ir pan. P.Mereckas pakvietė LNF pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą, kuris būtų naudingas neįgaliųjų bendruomenei. Vartotojų teisių gynimo centras jau kurį bendrauja su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga sprendžiant jų teisių pažeidimus aptarnaujant bankuose.

Lietuvos neįgaliųjų forumo informacija

Parengė A.Babinskienė

Bendrovė „Rimi Lietuva" kartu su Lietuvos žmonių su negalia sąjunga bei portalu http://www.neigalieji.lt/ pradėjo informacinę kampaniją „Aš niekada neužimu neįgaliųjų vietos". 

Bendra pilietine iniciatyva siekiama atkreipti vairuotojų dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria žmonės su negalia, kai jų automobiliams skirtos stovėjimo vietos būna neteisėtai užimtos.

Informacinė kampanijos pristatymas įvyko 2010 m. spalio 15 d. nuo 10.30 val. prie „Rimi Hypermarket" prekybos centro Savanorių pr. 16, Vilniuje.

Projekto pristatyme dalyvavo Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė, „Rimi Lietuva" generalinis direktorius Tony Holmberg.

Anot Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininko Gintaro Aliksandravičiaus, statistinis pažeidėjas yra dažniausiai jauno amžiaus vyras neretai prabangaus automobilio savininkas.

LŽNS prezidentė Rasa Kavaliauskaitė akcentavo, kad vairuotojams trūksta sąmoningumo, dažnai nepagalvojama, kad judėjimo negalią turintiems žmonėms sunku išlipti iš automobilio, jei šalia stovi kita mašina. Apskritai trūksta supratimo, kad neįgaliųjų vietos skirtos tik žmonių su negalia automobiliams.

R. Kavaliauskaitė teigimu, kadangi specialų neįgaliojo ženklą galima nusipirkti, atsiranda piktnaudžiavimo atveju. Paminėta Skandinavijos šalių patirtis, kuriuose atsisakyta mėlyno ženklo „neįgalusis", o kiekvienas vairuotojas palikdamas savo automobilį prie priekinio lango padeda specialų bilietą (kortelę), leidžiantį neįgaliųjų vietose palikti transporto priemonę.

Akcijos dalyviai pasakojo savo patirtį kovoje su įžūliais vairuotojais.

Akcijos iniciatoriai - „Rimi Lietuva", „Rimi Hypermarket" automobilių stovėjimo aikštelėse ir parduotuvių viduje vairuotojus pasitiko informaciniais stendais ir kitomis priemonėmis, raginančiomis atkreipti dėmesį, ar jų automobilis buvo paliktas teisingoje vietoje.

Visi pirkėjai skatinami fotografuoti pažeidėjus ir siųsti į svetainę www.neigalieji.lt. Svetainės kūrėjai - Tape dizaino studija svetainėje įdiegė galimybę ne tik talpinti pažeidėjų nuotraukas, bet ir tiesiogiai jas siųsti policijos pareigūnams.

Anot „Rimi Lietuva" gen. direktoriaus T. Holmberg, inicijuota akcija tikimasi perteikti vairuotojams neįgaliųjų patirtį ir pelnyti vairuotojų supratingumą.

Akcijos pristatymo akimirkos

Lrytas.lt: „Prabangus automobilis - bilietas į neįgaliojo vietą"

RIMI.lt: „Vairuojantys neįgalieji - vyriško įžūlumo aukos"

Delfi.lt: „Policija: į neįgaliųjų vietas automobilį dažniau stato jauni vyrai"

15min.lt: „Lietuvių kantrybė pažeidėjams senka"

15min.lt: „Neįgaliųjų akcija prieš eismo pažeidėjus"

Alfa.lt: „Dėl stovėjimo vietų neįgalieji kovoja su prabangių automobilių savininkais"

Klaipeda.diena.lt: „Neįgaliųjų automobilių vietas dažniau užima vyrai"

Balsas.lt: „Didėja nepakantumas vairuotojams, užimantiems neįgaliųjų vietas"

VZ.lt: „Visuomenę ragina kovoti prieš automobilius neįgaliųjų vietose"

VE.lt: „Vairuojantys neįgalieji - vyriško įžūlumo aukos"

2009 m. vasario 5 d. 13 val. Tolerancijos centre, Naugarduko g. 10/2, Vilniuje Jungtinės Karalystės ambasada kartu su viena didžiausių Didžiosios Britanijos nevyriausybinių organizacijų „Leonard Cheshire Disability" pristatė projektą  „Keisk savo požiūrį į negalią -  „Žemiški nepatogumai".

Sveikinimo žodį susirinkusiems tarė Didžiosios Britanijos ambasadorius Simon Butt, o Leonard Cheshire Disability direktorė Tanya Barron supažindino su projekto idėja.

Renginyje dalyvavo žmonių su negalia organizacijų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.

Projekto tikslas - animaciniais filmukais ir visuomenės informavimo kampanija atkreipti dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria neįgalūs žmonės ir paskatins imtis veiksmų šioms kliūtims pašalinti.

Apie projektą:

Socialinę visuomenės informavimo kampaniją ,,Keisk savo požiūrį į negalią - ,,Žemiški nepatogumai’’ inicijavo ir Jungtinėje Karalystėje sėkmingai įgyvendino viena didžiausių Britanijos nevyriausybinių organizacijų Leonard Cheshire Disability, bendradarbiaudama su garsiąja animatorių komanda ,,Aardman Animations”.

,,Aardman Animations” sukūrė dvylika animacinių personažų (bulterjerą, pelėdą, ežienę, šliužą, pelę, vėžlį, chameleoną, krevetę  ir kt.), kurių kiekvienas turi vienokią ar kitokią negalią. Rimtą problemą jie pateikė su humoru ir sukūrė linksmus, taiklius, informatyvius,  bet neglobėjiškus siužetus. Animaciniai personažai, kuriuos įgarsina žmonės, patys turintys negalią, savais žodžiais pasakoja apie savo patirtį, apie aplinkinių požiūrį ir kliūtis, kurios jiems neleidžia jaustis saugiai ir pilnavertiškai.

Pavyzdžiui, vėžliui jo negalia trukdo patekti į parduotuvę, kai jis nori nupirkti anūkams saldainių; pelėda nesupranta, kodėl aplinkiniai stebisi, kai ji, sėdėdama vežimėlyje, siekia žinių ir ,,vargsta” universiteto siauruose koridoriuose.  Neregys chameleonas sako: ,,Jei esi aklas, tai nereiškia, kad negali kažko pamilti. Man tai buvo meilė iš pirmo prisilietimo”.

Projekto informacinė ir vaizdinė medžiaga: DVD plokštelė, plakatai ir skrajutės yra išversti į lietuvių kalbą. 

Žemiški nepatogumai ,,Creature Discomforts” www.creaturediscomforts.org

Projekto filmukus anglų kalba taip pat galite pažiūrėti čia

Informacija parengta pagal Jungtinės Karalystės ambasados Lietuvoje pranešimą.

2009 m. sausio 16 d. AB „Lietuvos geležinkeliai" Keleivių vežimo direkcijoje Generalinio direktoriaus pavaduotojo - Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus įsakymu patvirtintas „Pagalbos organizavimo neįgaliems keleiviams laikinasis tvarkos aprašas".

Minėtu tvarkos aprašu siekiama reglamentuoti klientų aptarnavimo, teikiamos pagalbos tvarką neįgaliems keleiviams važiuojant traukinių maršrutais: Vilnius - Klaipėda - Vilnius (Vilniaus, Šiaulių ir Klaipėdos geležinkelio stotyse), traukiniais EJ575 maršrutu Vilnius - Kaunas - Vilnius (Vilniaus ir Kauno geležinkelio stotyse) bei maršrutu Vilniaus geležinkelio stotis - Oro uostas (Vilniaus geležinkelio stotyje ir Oro uosto stotelėje).

Remiantis „Pagalbos organizavimo neįgaliems keleiviams laikinuoju tvarkos aprašu" Klaipėdos keleivių aptarnavimo centras bei Šiaulių pardavimo agentūra aprūpintos mobiliaisiais keltuvais, kurie padės užtikrinti saugų neįgalių keleivių vežimėliuose įkėlimą/iškėlimą į/iš traukinio (atsakingi asmenys apmokyti dirbti su jais); Vilniaus, Kauno, Klaipėdos aptarnavimo centrai, Šiaulių pardavimo agentūra parengė ir patalpino informaciją apie teikiamos pagalbos neįgaliesiems formas stotyse ir traukiniuose, kontaktinius atsakingų asmenų duomenis stočių informaciniuose stenduose, traukiniuose.

Informacija apie neįgalių keleivių aptarnavimą ir kontaktiniai atsakingų asmenų duomenys taip pat bus patalpinti AB „Lietuvos geležinkeliai" internetiniame puslapyje www.litrail.lt.

AB „Lietuvos geležinkeliai" tikisi, kad ši informacija padės tvirtus pagrindus žmonių su negalia integravimuisi į geležinkelių transporto sistemą Lietuvoje.

AB „Lietuvos geležinkeliai" maloniai prašo asmenų, kurių judėsena naudojantis transporto priemone yra ribota, esant galimybei, planuojant keliones AB „Lietuvos geležinkeliai" traukiniais, iš anksto informuoti atsakingus darbuotojus žemiau nurodytais kontaktiniais telefono numeriais apie būtinos pagalbos poreikį. Norint suteikti kokybiškas paslaugas neįgaliesiems, ši informacija AB „Lietuvos geležinkeliams" yra būtina.

Atsakingų darbuotojų telefonai:

Vilniaus geležinkelio stotyje - Keleivių rūmų budėtojas: 8 5 269 3900 arba 8 611 45843;

Kauno geležinkelio stotyje - Keleivių rūmų budėtojas: 8 37 272260 arba 8 611 45859;

Šiaulių geležinkelio stotyje - Budintis technikas: 8 41 203881 arba 8 611 45861;

Klaipėdos geležinkelio stotyje - Budintis technikas: 8 46 202680 arba 8 611 45869.